Notice: Trying to get property of non-object in /home/biblija/domains/biblija.org/public_html/wp-content/plugins/page-visit-counter/public/class-page-visit-counter-public.php on line 227
Evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčios istorija Lietuvoje - Biblijos kelias

Evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčios istorija Lietuvoje

Evangelinio tikėjimo krikščionių (ETK) bažnyčios Vilniuje („Biblijos kelias“) Vilniuje, Kaune ir Lentvaryje, antrinės bažnyčios ir susirinkimai priklauso sekmininkų krypčiai, kuri atsirado pirmojoje dvidešimtojo amžiaus pusėje pradėjus pamokslauti Voronajevui ir kitiems misionieriams.

Dalis buvusios TSRS ETK bažnyčių 1992 metais susijungė į ETK bažnyčių sąjungą.  Šios bendruomenės, siejamos bendradarbiavimo ir bendrystės jausmo, gyvavo jau nuo šeštojo dešimtmečio.

Jos išsiskyrė atkakliu troškimu atskirti bažnyčią nuo valstybės: krikščionišku pacifizmu, aktyvia misionieriška veikla, krikščionių nedalyvavimu valdžios institucijų rinkimuose. Buvusioje TSRS tam aktyviai trukdė sovietų valdžia ir specialiosios tarnybos. Bažnyčios, nesutikusios su oficialiu gyvavimu, apibrėžtu Visuotinės evangelinių krikščionių-baptistų tarybos (VEKBT) arba vadinamosios autonominės Liaudies deputatų tarybos registracijos, buvo persekiojamos; vyskupai, pastoriai, tarnautojai ir misionieriai iš neregistruotų sekmininkų bendruomenių paprastai sudarė didelę sovietinių tikėjimo kalinių dalį.

Bendruomenių tikėjimo doktrinos dėl pagrindinių bažnyčios nuostatų nepasikeitė. Demokratinės visuomenės sąlygomis, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje, krikščioniškas pacifizmas visiškai suprantamas, ir valstybės įstatymu jauniems žmonėms iš mūsų bendruomenių numatyta tarnyba, alternatyvi karinei. Tikintieji dalyvauja demokratiniuose rinkimuose, dirba valstybinėse organizacijose ir valdžios institucijose. Apskritai bažnyčia kategoriškai susilaiko nuo bet kokios politinės arba visuomeninės veiklos. Pasibaigus evangelinių krikščionių persekiojimams, daugelyje TSRS šalių atsisakyti oficialiai registruoti krikščioniškąsias bendruomenes  tapo neaktualu.

Pagal doktriną pagrindinis ETK bažnyčių sąjungos skirtumas – vakarienės metu apiplauti kojas (Jono 13 skyrius). Tradiciškai ir istoriškai ši tradicija išliko daugelyje TSRS teritorijoje buvusių sekmininkų bažnyčių, neįeinančių į ETK bažnyčių sąjungą, bet priklausančių kitoms sekmininkų asociacijoms (HVEP sąjunga, Rusijos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga ir kt.). Tuo ETK bažnyčių sąjunga panaši į „Dievo Bažnyčios“ (JAV sekmininkų denominacija) ir į kai kurias kitas konfesijas (menonitus, adventistus).

Bažnyčia „Biblijos kelias“ Vilniuje priklauso ETK bažnyčių sąjungai. Šiam sekmininkų judėjimui priklauso antrinės ir misionieriškos bažnyčios (Lentvaryje, Eišiškėse ir kt.), taip pat ETK bažnyčia Kaune (pastorius Fiodoras Bajeras). ETK bažnyčių sąjungos vyskupo tarnavimą Lietuvoje vykdo Kauno bažnyčios pastorius Fiodoras Bajeras. ETK bažnyčių sąjungos tarnavimai vyksta Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Rusijoje, Armėnijoje, Kazachstane, Izraelyje ir keliose JAV pakrantėse. Keletą kartų metuose vyksta Baltijos šalių tarnautojų susitikimai, jaunimo ir pastorių konferencijos Vilniuje, Rygoje (Latvija), Narvoje (Estija), Kaliningrade ir Sankt Peterburge.

1970 metais keletas moterų pradėjo susirinkimus Vilniuje. Dėl pastoriaus įvestų doktrininių naujovių, nesutampančių su ETK mokymu, jos atsiskyrė nuo vienos iš Vilniuje buvusios sekmininkų bendruomenės. Prie jų prisidėjo tikintieji iš kitų Lietuvos miestų. Kartais susirinkimai vykdavo pakaitomis Vilniuje, Biržuose, Kaune, Jonavoje ir Šiauliuose. Į šiuos susirinkimus ateidavo sekmininkai, kurie išėjo arba nepritapo prie kitų oficialių bendruomenių. Po pusės metų vienos sekmininkų bažnyčios tarnautojas iš Rygos susitiko su šiais tikinčiaisiais. 1970 metų rudenį buvo įvykdytas pirmasis duonos laužymas. Tuos metus galima laikyti ETK bažnyčios „Biblijos kelias“ įkūrimo data.

Per 1972–1974 metus bažnyčioje pamokslavo Vladimiras Muraškinas (vyskupas, jau išėjęs į amžinybę, Rusijoje buvęs ETKBS vyskupų tarybos narys), Jurijus Popovas (dabartinis bažnyčios Vilniuje „Gyvieji akmenys“ pastorius) ir Leonidas Chursinas (dabartinis bažnyčios diakonas).

1976 metais iš ETK bažnyčios Korostenio miesto (Ukrainoje) tarnauti Lietuvoje atvyko Ivanas Bondarenka ir Fiodoras Bajeras. I. Bondarenka tapo pirmuoju ETK Vilniaus bažnyčios pastoriumi. F. Bajeras dabar yra Kauno bažnyčios pastorius ir Lietuvos vyskupas.

1976 metais, atvažiavus iš Baltarusijos Anatolijui Dmitrukui ir Anatolijui Maksimovičiui, pradėti evangeliniai jaunimo tarnavimai Kaune. Tuo pačiu metu krikščionimis tapo Valerijus Anisovecas ir Česlavas Makutanovičius. Po nesėkmingų KGB bandymų sustabdyti krikščioniškus susirinkimus 1980 metais visi broliai buvo išmesti iš instituto ir išvaryti iš miesto. Taip Vilniaus bendruomenę papildė jauni pamokslininkai.

Pačioje persitvarkymo (rus. перестройка) pradžioje valdžia pirmą kartą suteikė leidimą evangelizacijai Kalnų parke, Vilniuje. Tai buvo antroji atvira evangelizacija buvusioje Sovietų Sąjungoje (pirmoji buvo šiek tiek anksčiau Taline). Beveik šeši tūkstančiai žmonių pirmą kartą išgirdo apie Jėzaus Kristaus Evangeliją. Šio tarnavimo rezultatas buvo beveik trys šimtai įtikėjusių žmonių, iš kurių daugelis prisijungė prie įvairių evangelinių krikščionių bendruomenių.

Nuo tada bažnyčia pradėjo aktyvią misionieriavimo veiklą. Vyko susirinkimai gatvėse, mokyklose, kalėjimuose, ligoninėse, įkurta pirmoji krikščioniška biblioteka, buvo suorganizuota Krikščioniška gailestingumo misija.

Sekmadieninės pamaldos vykdavo Centriniame lektoriume Vilniuje. Po pastoriaus Ivano Bondarenkos mirties į jo vietą buvo įšventintas Valerijus Anisovecas, antruoju pastoriumi tapo Anatolijus Dmitrukas.

1994 metais pastorius Anatolijus Dmitrukas kartu su misionierių grupe, palaikomas Tarptautinio Biblijos sekmininkų koledžo (filialas Vilniuje, Naujojoje Vilnioje), pradėjo reguliarius tarnavimus Lentvaryje. Taip atsirado nauja bažnyčia.

Šios bendruomenės susirinkimus dabar lanko iki trisdešimties žmonių. 1998 metais Valerijus Anisovecas emigravo į JAV, Anatolijus Dmitrukas perėmė pirmojo pastoriaus tarnavimą. Česlavas Makutanovičius taip pat buvo įšventintas į pastorius.

1997 metų rugsėjo 18 dieną Vilniuje, Fabijoniškėse, buvo pradėta bažnyčios pastato, kurio salė skirta 400 žmonių, statyba. Jau 1999 metų balandžio pirmąją dieną tarnavimai pradėti naujajame pastate. Per šį laiką narių skaičius išaugo iki 250 žmonių (tarnavimus lanko apie 300–350 žmonių, neskaitant vaikų).

Tarnavimai vyksta keliomis kalbomis tuo pačiu metu. Mūsų bendruomenių tikslas – išsaugoti evangelinės krikščionybės tarptautinę dvasią, melstis, pamokslauti ir skelbti Dievo žodį visomis mūsų šalies kalbomis. Vilniaus bažnyčia „Biblijos kelias“ turi sekmadieninę mokyklą, kurioje yra dvi klasės (lietuvių ir rusų kalbomis). Dalis bendruomenės narių mokėsi Tarptautiniame sekmininkų Biblijos koledže, Tarptautiniame krikščioniškajame slaviškajame institute (Tulsa, JAV), Neakivaizdinių studijų krikščioniškajame institute (Maskva), Vilniaus Biblijos mokykloje; dalyvauja mokymuose ir Vilniaus teologijos koledžo seminaruose. Remiama Lietuvos Biblijos draugijos ir Gideonų brolių bendrijos veikla. ETK bažnyčioje Kaune tarnauja specialistai, turintys darbo patirties su kurčnebyliais žmonėmis.

ETK bažnyčių sąjunga Lietuvoje turi vieną vyskupą (Fiodorą Bajerą), penkis kunigus (du Vilniuje, du Lentvaryje, vieną Kaune) ir devynis diakonus. Bažnyčios jaunimo pastorius yra Arkadijus Ponomariovas.

Nuo 1999 metų pradėti reguliarūs misionieriški darbai įkalinimo įstaigose. 2002 metų pabaigoje padedant „Good News Prison and Jail Ministry“  Lietuvoje buvo įkurta kalėjimų tarnautojų asociacija „Tarnavimas kaliniams“. Šiai organizacijai vadovauja mūsų bažnyčios narys Gintaras Vėbra, kuris ir anksčiau aktyviai tarnavo kalėjimuose. Asociacija vienija vienuolika kapelionų, kai kuriems kalėjimo tarnavimai yra pagrindinis jų darbas.

Kelios misionierių grupės darbuojasi Šilutėje, Eišiškėse, Baltojoje Vokėje, Vaidotuose ir kitur. Eišiškių miestelyje (Šalčininkų rajonas) dabar nuolat gyvena misionierių šeima (Algis ir Stasė Morkūnai), kurie reguliariai organizuoja susirinkimus savo namuose.