Notice: Trying to get property of non-object in /home/biblija/domains/biblija.org/public_html/wp-content/plugins/page-visit-counter/public/class-page-visit-counter-public.php on line 227
Dažnai užduodami klausimai - Biblijos kelias

Dažnai užduodami klausimai

Jūs – sеktа?

Žodis „sеktа“ kilo iš lotyniško žodžio „sektorius“. Tam tikru atžvilgiu, taip, mes − „sеktа“, tai yra viena iš krikščionybės pakraipų (šia prasme sekta galima pavadinti bet kurią pakraipą, tarp jų katalikus, stačiatikius ir kitus).

Tačiau egzistuoja dar viena, labiau palitusi prasmė − neigiama. Dažnai ji patikslinama būdvardžiais „destrukcinė“, „totalitarinė“. Paskubėsime jus pradžiuginti, kad bendruomenė „Biblijos kelias“ nėra tokia sekta. Mes nieko nekankiname, neapkvaitiname, nekontroliuojame, mes neturime dvasinio „mokytojo“ (išskyrus, aišku, patį Jėzų Kristų), kuris turėtų neribotą įtaką bei valdžią, ir t.t. ir pan. Narystė bei dalyvavimas mūsų bendruomenėje pagrįsti kiekvieno nario gera valia ir laisve, be to, visi yra lygūs, o skiriasi tik savo funkcijomis.

Kita žodžio „sekta“ prasmė, irgi nelabai maloni, reiškia jos pasekėjų neskaitlingumą, o taip pat jų uždarumą, tam tikrą pogrindiškumą. Ką į tai atsakysime? Sekmininkų visam pasaulyje virš 200 milijonų… Tik štai Lietuvoje jų nedaug, kadangi istoriškai čia daugiau katalikų. Ir sekmininkai nesiekia pogrindžio, o atvirkščiai, nori atvirai skelbti savo tikėjimą, neslepia nei pamaldų, nei savo gyvenimo, neužsidaro į vienuolynus, nepasitraukia į atskirtį.

Dar viena prasmė, semantiškai tikriausiai pati teisingiausia, – kai žmonės save laiko vieninteliais tiesos savininkais ir atsiskiria nuo labiau tradicinės bei visuotinai priimtinos „visumos“. Mes jokiu būdu nepretenduojame į pažinimo monopoliją ir esame pasiruošę atvirai bendrauti bei darbuotis su kitomis krikščioniškomis pakraipomis ir denominacijomis. Tačiau, savaime aišku, mes tiesiog neturime moralinės teisės atsisakyti pamatinių savo tikėjimo nuostatų, kurie pateikti skyriuje „Мes tikime“. Kita vertus, apskritai jokia denominacija negali pretenduoti į minėtos „visumos“ titulą (t.y. visi kiti – „atskalūnai“), kad ir kokia tradicinė ar skaitlinga ji bebūtų. „Tradicinis ir vyraujantis“ nebūtinai reiškia „vienintelis tikras ir geriausias“.

Kas yra tie „sekmininkai“? Ką reiškia šis žodis?

Žodis „sekmininkai“ taikomas tikintiesiems, kurie savo dvasinėje praktikoje patyrė išgyvenimą, panašų į aprašytą Naujajame Testamente, Apaštalų Darbų 2 skyriuje. Tuomet ant Jėzaus Kristaus mokinių regimu būdu nužengė Šventoji Dvasia, ir jie pradėjo kalbėti skirtingomis („kitomis“) kalbomis bei pranašauti. Tai įvyko Sekminių šventės metu. Ši šventė davė vardą krikščioniškai pakraipai.

Kada ir kur prasidėjo sekmininkų judėjimas?

Jeigu remsimės Biblijos duomenimis, sekmininkų Bažnyčia gimė Sekminių dieną, kuri aprašyta antrame Apaštalų Darbų skyriuje. O tai reiškia, kad ji gyvuoja žemėje apie 2000 metų. Tiesa, pradžioje bažnyčia neturėjo tokio pavadinimo – tais laikais visus Jėzaus pasekėjus vadino paprasčiausiai „krikščionimis“.

Jeigu remsimės krikščioniškų denominacijų raidos istorija, judėjimas, kuris vėliau pradėtas vadinti „sekmininkų judėjimu“, gimė XX a. pradžioje. Šventosios Dvasios krikšto su kitų kalbų ženklu fenomenas krikščionybę lydėjo visada, tačiau iki XX a. tai buvo retas reiškinys, išgyvenamas tik kai kurių uolių krikščionių. Bet kai vienoje iš Los Andželo (JAV) bažnyčių Dievas ėmė krikštyti Šventąja Dvasia didžiulę daugybę žmonių, ten atvažiavo nemažai pastorių iš viso pasaulio, kad pamatytų bei gautų tokią pat dovaną. Taip užmirštas ir bažnyčioje beveik prarastas Šventosios Dvasios krikšto su kitų kalbų ženklu išgyvenimas po 2000 metų grįžo į krikščioniškąjį pasaulį bei atnešė tai, ką vėliau pradėta vadinti „prabudimu“.

Kuo jūs skiriatės nuo tradicinių krikščioniškų pakraipų?

Esminis skirtumas tas, kad sekmininkų bažnyčios tikėjimo ir dvasinės praktikos pagrindas yra tiktai Šventasis Raštas – Biblija. Krikščioniškųjų mokytojų bei pamokslininkų veikalai, palikti mums per 2000 krikščionybės eros metų, nestovi viename lygyje su Šventuoju Raštu, kaip tai priimta tradicinėse bažnyčiose, o žemiau, – tiesiog kaip žmonių nuomonės. Mes galime tyrinėti jų veikalus, naudotis jų patarimais, džiaugtis jų išmintimi, tačiau prieštaravimų atveju Biblija visada turi pirmenybę.

Kas jus finansuoja?

Finansinį sekmininkų bažnyčios gyvenimą palaiko savanoriškos atnašos ir paaukojimai.

Jūs tikriausiai apkvaitinate žmones, o po to apiplėšiate?

Bažnyčioje yra padalinys, kuris prižiūri bažnytinio turto poslinkius. Narių susirinkimuose periodiškai pateikiama Bažnyčios finansinė apyskaita, paaukojimus registruoja bei priima speciali komisija – žmonės, kuriais visi bažnyčios nariai pasitiki ir kuriuos gerai pažįsta.

Pamaldų metu neakcentuojami pinigai ar aukų rinkimas. Kiekvienas susirinkimo lankytojas turi visišką laisvę aukojimo kiekybės klausimu arba gali išvis neaukoti. Visi paaukojimai savanoriški ir slapti. Mes griežtai prieš manipuliacijas šia tema.

Finansai nėra mūsų bažnyčios slaptas tikslas. Mes nuoširdžiai stengiamės padėti žmonėms patenkinti savo dvasinius poreikius bei dalintis savo tikėjimu su tais, kurie tiki taip pat. Pinigai mums – antraeilis dalykas, tiesiog viena iš priemonių. Mes taip pat smerkiame bet kokius bandymus psichologiškai, pasąmoniškai, emociškai ar kitaip manipuliuoti žmonėmis. Mūsų pamokslininkai visada stengiasi pamokslauti paprastai ir suprantamai, bažnyčios susirinkimuose gali pasisakyti ar pasidalinti Žodžiu bet kuris bendruomenės narys.

Kaip tapti jūsų bendruomenės nariu?

Bažnyčios nariu gali tapti kiekvienas žmogus, neatsižvelgiant į amžių, lytį, tautybę, tradicinę tikybą. Žmogus turi tikėti, kad Biblija – tai Dievo žodis bei gyvenimo vadovas, ir išpažinti tikėjimą Jėzumi Kristumi. Be to, jo tikėjimas turi pasireikšti darbais, o ne tik žodžiais. Remiantis Biblija, prieš tapimą Bažnyčios nariu žmogus peržengia tokias pakopas:

  • savęs suvokimas kaip žūstančio nusidėjėlio, kuriam reikalingas Gelbėtojas;
  • atgaila bei tikėjimas atleidimu per Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą;
  • vandens krikštas (su panardinimu) tikint Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią;
  • dalyvavimas Eucharistijoje: duonos valgymas bei vynmedžio vaisiaus gėrimas kaip vienijimasis su Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju bei Jo Bažnyčia.

Jeigu žmogus visa tai jau išgyveno, tačiau šiuo momentu nėra jokios krikščioniškos bendruomenės narys, jis gali kreiptis į mūsų bažnyčios pastorius su prašymu priimti jį narystėn. Po pažinties bei pasikalbėjimo toks žmogus pristatomas bažnyčiai narių susirinkime ir paskelbiamas kandidatu į bažnyčios narius. Po kurio laiko, jei kandidato gyvenimas atitinka Šventojo Rašto reikalavimus, ir jis nepersigalvojo, narių susirinkime, visų Bažnyčios narių sutikimu jis priimamas narystėn, tai patvirtinant malda.

Kas jums vadovauja? Ir kas skiria/renka vadovybę?

Bažnyčioje yra vadinamieji „presbiteriai“ (gr. „vyresnieji“) ir „diakonai“ (gr. „tarnautojai“). Juos skiria („įšventina“) vyriausi vadovai – „vyskupai“ (gr. „prižiūrėtojai“), kurie savo ruožtu renkami iš eilės didžiulio stažo bei patirties presbiterių. Presbiteriai, kurie dar vadinami „pastoriais“ arba „ganytojais“ (t.y. „piemenimis“), užtikrina bendruomenės vadovavimą. Čia jiems padeda diakonai. Šie žmonės renkami iš bažnyčios narių tarpo esant visiškam visų narių sutikimui, jeigu jų charakteris, šeima ir gyvenimas atitinka Šventojo Rašto reikalavimus.

Mūsų bendruomenė yra sąjungoje su daugybe panašių bažnyčių Pabaltyje bei visame pasaulyje. Ši sąjunga vadinasi JETKB (Jungtinė Evangelijos Tikėjimo krikščionių bažnyčia). Ji vienija tūkstančius bendruomenių ir šimtus tūkstančių narių. Šioje brolijoje veikia vyskupų taryba, sudaryta iš patyrusių dvasinių ganytojų, kurie rūpinasi visomis bažnyčiomis.

Aš vis dar turiu klausimų…

Jeigu jūs dar turite klausimų, galite juos užduoti elektroniniu paštu: pastor@biblija.org.